Ketvirtadienis , gegužės 24 2018
Pagrindinis / Lietuva / Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija

Dėl Gedimino kalno skelbiama valstybės lygio ekstremali situacija

VILNIUS, gruodžio 18 — Sputnik. Dėl Gedimino kalno nuošliaužų Vilniaus piliavietės teritorijoje skelbiama Ekstremalioji situacija, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.

Gruodžio 30 dieną sukanka lygiai 6 mėnesiai, kai Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė ekstremalią situaciją šioje teritorijoje. Pagal Civilinės saugos įstatymo nuostatas, jei savivaldybės lygmens ekstremali situacija trunka ilgiau, kaip 6 mėnesius, tai turi būti laikoma valstybės lygio ekstremalia situacija.

Ekstremaliosios situacijos paskelbimas Gedimino kalno tvarkymui leidžia naudoti Valstybės rezervo lėšas. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad situacija valdoma.

„Gedimino kalnas – mūsų valstybingumo simbolis. Vyksta intensyvūs jo išsaugojimo darbai. Turime sutelkti visą dėmesį ir pagaliau išspręsti šią problemą. Tikiuosi, valstybės lygio ekstremali situacija suteiks tam sprendimui daugiau įrankių“, – sakė premjeras.

Ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadove paskirta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Ansčiau Kultūros viceministras Reinaldas Augustinavičius paskelbė, kad Gedimino kalnui visiškai sutvarkyti reikia penkerių metų. Lapkričio 4 dieną buvo priimtas galutinis sprendimas uždaryti lankytojams Gedimino kalną.

Nuo gruodžio 1 dienos, sutvarkius Gedimino kalno rytinio šlaito nuošliaužas, praeiviams ir transporto priemonėms atidaryta Škirpos alėja. Iš viso kalnui tvarkyti ir avarinei būklei likviduoti numatyta skirti apie 9 milijonus eurų, tačiau neatmetama, kad prireiks ir daugiau lėšų.

Griuvimo istorija

Valstybės simbolio — Gedimino kalno — būkle ypač susirūpinta, kai pernai vasarį nuo jo nuslydo didelė nuošliauža.

Nacionalinio muziejaus teigimu, įgriuvos, medžių išvartos, paviršinio sluoksnio nuošliaužos Gedimino kalno šlaituose pastaraisiais dešimtmečiais atsirasdavo periodiškai. Tam įtakos turi ir intensyvus eismas Vrublevskio bei Arsenalo gatvėse, keltuvas, statybos prie kalno, dėl kurių nukasama šlaitų dalis. Šie veiksniai paskatino susidaryti įgriuvas Antrojo pasaulinio karo metais iškastų ir atmestinai užpiltų tunelių vietoje, pakeitė hidrologinę situaciją.

Didžiausias pavojus kyla Gedimino kalno pagrindiniam pėsčiųjų takui >>

Dėl sudėtingos Gedimino kalvos, kuri yra beveik 40 metrų aukščio, geologinės struktūros ir stačių šlaitų praeityje būta ir katastrofiškų grunto nuošliaužų. Viena iš jų, istorinių šaltinių liudijimu, — Gedimino kalno nuošliauža 1396 metais, kuri nuslinko nuo kalno vakarinio šlaito ir sugriovė Vilniaus vaivados Montvydo rūmus bei nusinešė net 15 žmonių gyvybes. Šiam šlaitui sutvirtinti XVI amžiuje buvo įrengta atraminė siena.

Rekomenduojame

Vilniuje mirė garsi aktorė Tatjana Majorova

VILNIUS, sausio 3 — Sputnik. Vilniuje po sunkios ligos mirė  Lietuvos teatro ir kino aktorė Tatjana …

Parašykite komentarą